Litavski jezik

Izvor: Hrvatska internetska enciklopedija
Prijeđi na navigaciju Prijeđi na pretraživanje
Litavski jezik

lietuvių kalba
Države
govorenja:
Litva i okolne zemlje
Regije
govorenja:
Sjeverna Europa
Broj govornika: 4 milijuna
Rang: nije među prvih 100
Razredba: indoeuropski

 baltički
  istočnobaltički
   litvanski

Jezični kôd
ISO 639-1: lt
ISO 639-2: lit
ISO 639-3: lit
Vidi također: Jezik | Jezične porodice i jezici | Popis jezika po kodnim nazivima | Popis jezika

Litavski jezik (litvanski; ISO 639-3: lit) zajedno s latvijskim i izumrlim staropruskim spada u baltički ogranak indoeuropske jezične skupine. Njime govori oko 3 600 000 Litavaca u Litvi i do pola milijuna u SAD-u (Chicago) i drugim iseljeničkim državama.

Ima više narječja: aukštaitski (aukštaičiai, aukstaitiskai) [lit-auk], dzukski (dzukiskai), žemaitski (šamaitski, samožitski, zemaitis, zemaitiskai, zemačiai, nizinski litvanski) i suvalkietski (suvalkietiskai)[1]; književni jezik temelji se na južnim narječjima. Litvanski je sačuvao mnoge elemente iz drevnog indoeuropskog jezika.

Službeni je jezik države Litve.

Gramatika[uredi | uredi kôd]

Glagoli[uredi | uredi kôd]

Konjugacija u prezentu

  dirbti = raditi norėti = htjeti skaityti = čitati
1. sg. dirbu noriu skaitau
2. sg. dirbi nori skaitai
3. sg. dirba nori skaito
1. pl. dirbame norime skaitome
2. pl. dirbate norite skaitote
3. pl dirba nori skaito

Preterit

  dirbti = raditi norėti = htjeti skaityti = čitati
1. sg. dirbau norėjau skaičiau (palatalizacija - afrikata t→č)
2. sg. dirbai norėjai skaitei
3. sg. dirbo norėjo skaitė
1. pl. dirbome norėjome skaitėme
2. pl. dirbote norėjote skaitėte
3. pl dirbo norėjo skaitė

Buduće vrijeme - infinitiv bez sufiksa -ti + s + sufiks.

  dirbti = raditi norėti = htjeti skaityti = čitati
1. sg. dirb-s-iu norė-s-iu skaity-s-iu
2. sg. dirb-s-i norė-s-i skaity-s-i
3. sg. dirb-s norė-s skaity-s
1. pl. dirb-s-ime norė-s-ime skaity-s-ime
2. pl. dirb-s-ite norė-s-ite skaity-s-ite
3. pl dirb-s norė-s skaity-s

Frekventativ - infinitiv bez sufiksa -ti + dav + sufiks.

  dirbti = raditi norėti = htjeti skaityti = čitati
1. sg. dirb-dav-au norė-dav-au skaity-dav-au
2. sg. dirb-dav-ai norė-dav-ai skaity-dav-ai
3. sg. dirb-dav-o norė-dav-o skaity-dav-o
1. pl. dirb-dav-ome norė-dav-ome skaity-dav-ome
2. pl. dirb-dav-ote norė-dav-ote skaity-dav-ote
3. pl dirb-dav-o norė-dav-o skaity-dav-o

Kondicional[uredi | uredi kôd]

  dirbti = raditi norėti = htjeti skaityti = čitati
1. sg. dirb-č-iau norė-č-iau skaity-č-iau
2. sg. dirb-t-um(ei) norė-t-um(ei) skaity-t-um(ei)
3. sg. dirb-t-ų norė-t-ų skaity-t-ų
1. pl. dirb-t-ume / umėme norė-t-ume / umėme skaity-t-ume / umėme
2. pl. dirb-t-ute / umėte norė-t-ute / umėte skaity-t-ute / umėte
3. pl dirb-t-ų norė-t-ų skaity-t-ų

Imperativ[uredi | uredi kôd]

  dirbti = raditi norėti = htjeti skaityti = čitati
1. sg.
2. sg. dirb-k norė-k skaity-k
3. sg. tegu + prezent tegu + prezent tegu + prezent
1. pl. dirb-k-ime norė-k-ime skaity-k-ime
2. pl. dirb-k-ite norė-k-ite skaity-k-ite
3. pl tegu + prezent tegu + prezent tegu + prezent

Brojevi[uredi | uredi kôd]

broj litvanski
1 vienas
2 du, dvi
3 trys
4 keturi, keturios
5 penki, penkios
6 šeši, šešios
7 septyni, septynios
8 aštuoni, aštuonios
9 devyni, devynios
10 dešimt
11 vienuolika
12 dvylika
13 trylika
14 keturiolika
15 penkiolika
16 šešiolika
17 septyniolika
18 aštuoniolika
19 devyniolika
20 dvydešimt
30 trysdešimt
40 keturiasdešimt
50 penkiasdešimt
60 šešiasdešimt
70 septyniasdešimt
80 aštuoniasdešimt
90 devyniasdešimt
100 šimtas
1000 tūkstantis


Izvori[uredi | uredi kôd]

Vanjske poveznice[uredi | uredi kôd]


Nedovršeni članak Litavski jezik koji govori o jeziku treba dopuniti. Dopunite ga prema pravilima uređivanja Hrvatske internetske enciklopedije.